Sumainyti jau aukso žiedai

Dabar jau AŠ po truputį išnyks. Liks MES. Tas žodis ir gilesnis , ir tauresnis. Jo turinys didės ir augs kartu su metais. Bet ne savaime augs. Kiekvieną dieną reikės ką nors į jį įdėti. Įdėti žmogiško žvilgsnio, širdies, minčių, ir gyvenimiškosios išminties.














Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, - nieko nelaimėčiau.
