Lietuvos partizanų kapai







LAIŠKAS ŠV. PETRUI Iškaltas Arlington kapinėse, Vašingtone

 Įleisk juos, Petrai, jie tokie pavargę,
​ Ir leisk ilsėtis pastogėj angelų.
​Leisk jiems sveikiems pabust naujon aušron, liepsnojančion
​Saule,—ne karu. Tegul taika jiems viešpatauja.
​Atmink, kur kūnai jų sulaužyti nukrito...
​Duok jiems tai, ko jie norėtų.
​Leisk jiems džiaugtis! Žinai, kokie jauni jie žuvo!
​Ne arfas, o džiazo orkestrus jiems duok, ​Leisk jiems mylėti, Petrai, juk jie nespėjo
Ne arfas, o džiazo orkestrus jiems duok,
​ Leisk jiems mylėti, Petrai, juk jie nespėjo
​Mylėt saldžias, kaip pievų vėjas, mergaites
​Su besidriekiančiais plaukais...
​Danguj reikėtų jiems turėt medžius ir giedančius paukščius,
​Kalnus, į kuriuos galėtų jie įkopti,
​Pajusti skonį vasaros prinokusioj kriaušėj.
​Pasakyk jiems tu, kaip mums jų trūksta, Ir pasakyk, kad nesirūpintų mumis,
​ Nes viskas bus čia žemėje gerai!
​Elma Dean
Partizanų laidojimo vieta


Upelis , kurio krante ir buvo užkasami nukankinti partizanai


Partizanų laidojimo vieta


Paminklas čia palaidotiems partizanams



Upelis , kurio krante ir buvo užkasami nukankinti partizanai





Partizanų pagerbimas


Partizanų pagerbimas


Mišios perlaidojant Lietuvos partizanų palaikus. 1991 m.

Partizanų palaikų perlaidojimo ceremonija

Partizanų perlaidojimo vieta



Partizanų perlaidojimo vietoje pagerbiami žuvusieji.




Partizanų perlaidojimo vietoje pagerbiami žuvusieji.


Pagerbimo salvės žuvusiems už Lietuvos laisvę


Lietuvos partizanų gyvenimas

Lionginas Baliukevičius - Dzūkas savo dienoraštyje 1949.03.24 d. rašė: „Tauta paskendusi kraujuose, ašarose, juodoje neviltyje... Kiek idiotų, kriminalistų, išsigimėlių, išeikvotojų, prostitučių ir bukapročių atneš šitie prakeikti metai Lietuvai! Kai kas sako, jog bolševikinės okupacijos metai ir kovos užgrūdins tautą. Plienas, girdi, liks. Galbūt liks tokių kaip plienas, kurie lydėsi ir grūdinosi šioje kovoje. Bet tokių bus nedaug. Daug plieno bus sunaudota. Liks daug daug surūdijusios ir iškraipytos geležies gabalų, o dar daugiau liks molio. Štai įrodymas. Geriausia tautos dalis kovoja ir miršta arba baigia savo dienas ištrėmime ir kalėjimuose. Kovoja visi idealistai, gražiausias tautos žiedas, nebijąs už savo tėviškę galvą paguldyti. Kovoja ir žūsta, nes nėra kovos be aukų, lygiai kaip nėra laisvės be kovos ir pasišventimo. Lieka bailiai, pataikūnai, girtuokliai, bevaliai bolševikinio aparato klapčiukai, kombinatoriai, veidmainiai... Šie lieka visi. Tik ne visi liks tie, kurie kovojo už tėvynę ir visų likusiųjų gyvybę... Užtenka pažvelgti į partizanines kovas. Kiek buvo vyrų kaip ąžuolų ir drąsių kaip liūtų pirmomis dienomis! Iš tų šiandien savo tarpe tik vieną kitą tematome. Prieš akis slenka ir slenka žuvusiųjų veidai. Kiek jų daug! Ištisas mirusiųjų pasaulis. Kas supras ir aprašys šitą pasaulyje dar negirdėtą karžygiškumą? Ar ateitis mokės įvertinti šių žmonių karžygiškumą? Dalis tautos supras, bet bus tokių, kurie visa tai su purvais sumaišys.
Iš Adolfo Ramanausko - Vanago atsiminimų: (rašyta apie 1954 m.)  „Mes ir patys labai gerai supratome, jog esame per silpni, kad galėtume vieni bolševizmui atsispirti, bet vis dėlto ne visi sutikome su tuo, kad leistumės kaip gyvuliai vedami į skerdyklą. <..> Drąsiai stojome nelygion kovon

Pranciškus Prūsaitis– paskutinis Lietuvos partizanas, nuteistas mirties bausme. Suimtas 1962 m. rugsėjo 25 d., sušaudytas 1963 m. liepos 13 d

1948 m. spalio 27 d. Vaclovo Voverio - Žaibo vadovaujama partizanų grupė surengė pasalą netoli Grendavės, Onuškio MVD įgulai, kurios metu buvo nukauta 18 (kitais duomenimis 19) priešo kareivių, paimta daug ginklų. Partizanai nenukentėjo.



Vilkijietis Juozas Jaras © Nauja versija 2017. Svetainė įkurta 2010
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas