Prieškaris

Senais takais per užpustytą mišką Aš paskui savo ilgesį brendu. Jau praeitis, palaidojusi viską, Sukaustė širdį amžinu ledu
​​Namo pareisiu – nesurasiu nieko, ​ Kapų tyloj čia gedi senos liepos

​Kažko brangaus su manimi drauge.
Prie kelio vienišas senukas kryžius
​Kaip sąžinė nežino užmaršties,
​ ​- Sutiks, priglaus, į praeitį sugrįžus
​ ​Iš sapno juodo mano dabarties. ​                  Valentina Pancernienė