Kelionė po Merkinės apylinkes

Istoriniuose šaltiniuose Merkinė pirmą kart paminėta 1359 m. Novgorodo metraštyje nurodoma, kad ji yra viena svarbiausių Rytų Europos XIV a. , o Jogailos 1391 m. rašte - viena stipriausių Lietuvos tvirtovių. Ne kartą Merkinės pilis buvo deginta ir vėl atstatyta. 1377, 1394, 1403 m. kryžiuočiai puolė Merkinę, naikino apylinkių gyventojus, grobė jų turtą. Pilis buvo ne tik karų, bet ir politinių įvykių liudininkė, čia apsistodavo Lietuvos valdovai, jos menėse spręsdavo vidaus įvykių bei tarptautinių santykių klausimus, medžiodavo apylinkių giriose. 1387 m. Jogaila su Vytautu krikštydino Merkinės gyventojus, buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. Tais pačiais metais, būdamas Merkinėje, Jogaila suteikė Vilniaus miestui Magdeburgo teises. Po Žalgirio mūšio senoji pilis prarado savo strateginę reikšmę ir ėmė nykti. Merkinė iš miesto tvirtovės tapo svarbiausia stotimi Vilniaus - Gardino - Varšuvos ir Kauno - Gardino kelyje taip pat svarbiu punktu vandens magistralėje, Nemuno ir Merkio santakoje.

Kelionės kryptis keliu pro Kirdeikius ir Ginučius. Bokštas yra šiaurinėje kelio pusėje, įkalnėje už 700 m į rytus nuo Ginučių kaimo. Tai vienas iš tų kelių mažai žinomų bokštų be aiškių nuorodų bei eilių norinčiųjų į jį įkopti. Įdomu tai, kad šis bokštas yra apžvalgos aikštelė, įrengta ant mobiliųjų telekomunikacijų anteninio bokšto. Tačiau dėl to iš 30 metrų aukščio atsiveriantis vaizdas tikrai nesuprastėja.

Poteronių kaimo, įsikūrusio netoli Alytaus–Vilniaus kelio, gyventojai Poteronių piliakalnį Milžinų kalnu vadina. Legenda pasakoja, kad ant piliakalnio stovėjo pilis, kurios kunigaikštis perėjęs į priešų pusę. Jo sūnus sušaukė burtininkus ir prakeikė savo tėvą. Duktė, pamačiusi grįžtantį atgailaujantį tėvą, parodė jį savo broliui, kuris pykdamas, kad nepavyko užkeikti tėvo, nužudė burtininkus ir krivius. Dievai pilį su sūnumi nugramzdino į kalną, o tėvas išėjo kovoti su priešais ir žuvo, mergaitė ilgai meldėsi. Nuo jos maldų (poterių) ir ši vieta gavo Poteronių vardą. Kalbama kad vidurnaktį piliakalnio viršūnėje pasirodydavo baltais drabužiais vilkinti vaidilutė, kūrendavo ugnį, verkdavo ir aimanuodavo. Gaidžiams pragydus – pranykdavo. Prieš tai piliakalnio viršuje buvo skylė, į kurią įmetus akmenį, šis krisdavo ilgai ir atsimušdavo į kažkokį skambantį daiktą. Piemenys, ganydami gyvulius, skylę užkišo eglių šakomis ir užlygino. Dar pasakojama, kad seniau ant piliakalnio buvo aukuras, prie kurio žmonės rinkdavosi melstis ir nešdavo gyvulius aukoti. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Šlaitai statūs, 10–14 m aukščio. Šiaurės, Šiaurės Vakarų, Rytų ir Pietryčių papėdėse 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos, šlako, pentina

Kontaktai:
​El. paštas: vilkijietis@gmail.com
​Facebook: https://www.facebook.com/vilkijietis
​Tel: 865282969
Adresas:
Vilkija,
Kauno rajonas
© PigiosSvetaines.lt