Medžių čiulbančias šakas sūpuoja vėjas, ant dirvos kuprelės - žalios sruogos. Juodas paukštis pievoj lesinėja - palikimas tamsmečio graudokas... Dangus - belapis žibuoklynas žuvėdros sparną mėlynai nudažo. Po sena žieve sulos saldumas laša ant saulėj sužiedėjusio molyno. Kvapai užtvindo: bundančios žolės, pelkynų, raisto nesušylančio pavėsio, pernykščių lapų,virtusių degėsiais, prasčiokiško aitrumo dilgėlės.

Įkvėpt ir neiškvėpt,
​išskleist sparnus pavasariniam skrydžiui!..
​ Kieksyk skrajota, bet, prašau,
​neliepk ramybe seną širdį išsigydyt.

​​Balandis baigiasi,tuoj nuplasnos
​ gegutei šaipantis kupliom viršūnėm.
​Te prisipildo,tegul būna
​pasaulis kupinas smaragdinės šviesos...s.

​​Stefanija Liutkienė