Poezijos pavasaris 2019

Pievoj išretėjusioj šimtai žiogų šlovina gyvenimo pilnatvę, kol įkaitęs smuiko strykas lūžta. Vėson atvertas langas atsidūsta, ištvinsta vasaros apsemtos gatvės - nei užmigti,nei pabust nėra jėgų... 

Tampu nata {bebalsė ir beklausė}, jėga, vienybe,visata - pati savęs klausausi.
​
​Neduokit smuiko, aš negrosiu solo - esu tik priedainis,tik trumpas žodis... Girdėjau daug balsingų - jie nutolo savan užutekin,palikę suodžius..
Stefanija Liutkienė