Juliaus Tamošaičio (tremtinio) istorija

Galbūt aš iš tremties namo sugrįšiu, Vėl vandenys Neries į valtį tykš, Gimtus namus, draugus vėl pamatysiu, Tik prarasta jaunystė nesugrįš...
 Algirdas Ežerėnas






Tomsko sritis, Parabelio r., Beriozovos k.


Julius tamosaitis su seserimi Jule Tamosaityte 1952 m.


Lietuvos elitas Sibiro taigoje 1956


Tremtis

1940 m. liepą pradėti masiniai areštai. 1941 metų birželio 14-ąją pradėti masiniai trėmimai truko iki birželio 22-osios. Tai buvo iš anksto suplanuota ir parengta akcija. Trėmimus vykdė specialūs NKVD daliniai. Labiausiai nukentėjo inteligentija. Buvo ištremti Lietuvos Respublikos politiniai veikėjai, partijų ir organizacijų vadovai, karininkai, gydytojai, mokytojai, ūkininkai ir jų šeimos. Pirmasis trėmimų etapas baigėsi birželio pabaigoje Vokietijai užėmus Lietuvą. Tačiau 1944 m. liepos 4 d. Raudonajai armijai vėl įžengus į Lietuvos teritoriją prasidėjo antroji sovietinė okupacija ir sekė nauji trėmimų etapai.
Lageris Permėje



Buriatijos miškuose


Tubelio upe plugdo sielius


Baudėjų apsuptai šeimai buvo skiriama labai mažai laiko susiruošti. Vienur žmonėms buvo leidžiama pasiimti dalį savo turto, kitur jie buvo išvežami be jokių asmeninių daiktų. Dažnai tremiamųjų šeimos buvo atvirai apiplėšiamos. Tremtinių paliktas turtas turėjo būti aprašomas, konfiskuojamas ir paskirstomas, tačiau neretai tremtinių paliktą turtą pasisavindavo jo aprašymą ir paskirstymą vykdę pareigūnai. Tremdami žmones, baudėjai elgėsi žiauriai. Tremiamųjų šeimos buvo terorizuojamos, į mėginančius bėgti žmones buvo šaudoma. Į mašinas ar vežimus buvo grūdami seneliai ir naujagimiai, ligoniai ir nėščios moterys. Visi tremiamieji buvo vežami į pradines surinkimo stotis ir konvojuojami į ešelonų telkimo vietas. Telkimo punktuose šeimos buvo išskiriamos, tremtiniai suskirstomi į dvi grupes: „A grupę“ („šeimos galvos“) ir „B grupę“ („šeimos nariai“) ir sugrūdami į baudėjų akylai saugomus prekinius (gyvulinius) vagonus. „A grupei“ priskirti asmenys buvo konvojuojami kaip suimtieji ir vežami į karo belaisvių stovyklas, „B grupei“ priskirti žmonės buvo vežami į specialias tremties vietas. Iš Lietuvos buvo išsiųsti 4 ešelonai su suimtaisiais („A grupė“), 11 ešelonų su tremtiniais („B grupė“) ir 2 ešelonai su kriminaliniais nusikaltėliais. Taip pat skaitykite: Lietuvoje minimos 75–osios masinių trėmimų pradžios metinės Faina Kukliansky: Tremties skausmas yra bendras Birželio 15–19 d. iš ešelonų formavimo vietos – Naujosios Vilnios geležinkelio stoties išvyko 577 vagonai su suimtaisiais ir tremtiniais. Vežami į lagerius ir tremties vietas žmonės patyrė daug kančių, dėl sunkių ir antisanitarinių sąlygų kelyje dažnai susirgdavo ir mirdavo. Tomis dienomis iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių – 4 663 įkalintieji ir 12832 tremtiniai .













tremtyje 1954 m.

Vilkijietis Juozas Jaras © Nauja versija 2017. Svetainė įkurta 2010
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
© PigiosSvetaines.lt