mt_ignore:

 
Draugai - draugams
mt_ignore:Tigro šuolis
mt_ignore:
mt_ignore:
mt_ignore:
mt_ignore: Romo C. firma
seniunija.jpg
mt_ignore:Spauskitye ir rasite darbo
mt_ignore:
 
Check google pagerank for vilkijietis.lt

 
Pakeliaukime





Kelionė dviračiais Palazduonio šaltynėlių stebūklingo vandens atsigert
2013 birželio 28 dienos vakaras
Kelionė prie šaltinėlių

Palazduonio šaltinėliai yra Vilkijos girininkijos I miškų masyvo 6 kvartalo pietiniame pakraštyje, 0,2 km į šiaurės vakarus nuo Lazduonos upės dešiniojo kranto, 0,35 km į rytus nuo kelio Seredžius-Čekiškė, 0,65 km į šiaurės vakarus nuo Butvilonių piliakalnio. Dauboje-cirke šiuo metu trykšta 6 stipresnės versmės. Galima manyti, kad jų būta daugiau, tačiau ilgainiui užako. Versmių vanduo susilieja į vieną nedidelį upelį ir nuteka į pietryčius (1700 ), į Lazduoną. Virš pagrindinės, stipriausiai mušančios versmės yra įrengtas šulinys.Už 12 m į šiaurės vakarus nuo jo, aukštumoje, stovi mūrinė koplytėlė su Kristaus ir Marijos statulomis. Vienas medinis kryželis įkeltas ir į eglę ties šuliniu.

Pirmąsias žinias apie šią vietą randame 1935 m. Lietuvos žemės vardyno anketose, kur ji vadinama Šulinėliu arba Prizgintų šulneliu, ir kur pasakyta, kad Palazduonio šaltinio vanduo turįs „gydomos ir šventos reikšmės“. 1936 m. apie šią vietą duomenų surinko Balys Buračas, nors jų ir nepaskelbė.

„<...> stebuklingas šulinys. Ten, sako, pasirodė Pana Švenčiausia. Prižgintas senelis ant atminimo ten pastatė motinos Švč. Paveiklso koplytėlę. Ten žmonės prausiasi ir kojas nesveikas mazgoja nuo ligų įvairių ir dar įvyksta stebuklų“ (Užrašė J.Vilkas 1935 m LŽV).Koplytėlė

Senosios kartos žmonių pasakojimai rodo, kad ši vieta iš seno buvo laikoma šventa, XIX a.pab. – XX a.pr. čia jau stovėjo medinė koplytėlė, šalia kurios buvo ir dėžutė aukoms rinkti. Prie Palazduonio šaltinio žmonės užsukdavo vykdami į atlaidus Seredžiuje ar Čekiškėje. Šaltinio vandeniu praustis, šio vandens parsinešti visada ateidavo ir ligoniai.

Kada keliavo per pasaulį Marija. Tai, atseit, jinai čia sustojo pailsėt toj vietoj, kur tas šaltinėlis. Tai pastatė tą koplyčią. O paskui jinai nukeliavo į Šiluvą. Ten jau baisūs atlaidai. Tai ji jau buvo apsistojusi <...>pasiilsėt jinai čia buvo <...>. Kad labai daug upelių, sako, suteka į tą vietą.

Mano mama sirgo akim – akys jai apakdavo. Mes mažiukai vaikai buvom, jinai čia irgi augus ir, kaip sako, numirė. Tai jinai nusiuntė mimis į tą šaltinėlį, kad parneštumėm to vandens, nusiprausė i jai geriau pasidarė. Sako:

-Man daug šviesiau ant akių, kai aš nuprausiau tuo šventu vandeniu.

Kai vaikai, tai mes meldėmės, jau, kaip sako, prašėm Dievo, kad padėtų mamai (Liudvikos Majauskienės, 75 m., gim. ir gyv. Jokavų k., pasakojimas).

Aš viską puikiai žinau.Aš irgi te tvarkiau. Mano tėvas te įleido bonias, mes apmokėjom visa tai, ką ten padarė <...>. Tai dabar {klausyk}: apsinakvojo akla, akla, akla tokia, vienu žodžiu, biedna moteriškė, kaip seniau būdavo. Tai dabar, kaip ji akla buvo, jau jai prisisapnavo (pas mano diedelį nakvojo jinai) prisisapnavo, ka yra, reiškia, ar dvylika, ar devyni upeliai, ir iš tų visų upelių suaina į vieną. Į vieną. I te buvo... Da mano diedelis pastatė ten {koplytėlę}<...>.

Taip prisisapnavo, sako:

- Jūs, - sako, - nueikit į tą šaltinėlį.

Šulinėlis iš kurio galima atsigert stebūklingo vandensJinai akla buvo, ją kažkas tai nuvedė te į tą šaltinėlį. Jinai nusiprausė ir praregėjo. Kaip jinai praregėjo, tai jie <...> nuvežė tą vandenį, ištyrė, ka jis yra šventas, ir, vienu žodžiu, gydomas. Nu i va, i nuo to i buvo te padaryta „pinigus mesk“ – skarbonka tokia, stiklinė, ta koplyčia tokia padaryta, tokia stikliniais langais. Vienu žodžiu, te įdėta viskas. Tai dabar, i buvo padaryta, metė aukas, te rinkdavo, paskui atiduodavo tas aukas. {Na ir} išsirado koks vagilis, imdavo. Kai tik įmeta, {ir} padaryta toks, lyg kunigas. Kai tik įmeta ten tų pinigų, statula i linktelėja galva, o paskui jau vagilis pradėjo vogti iš te <...>.

[Pokaryje] paėmė te su traktorium, nuvertė tą [koplytėlę]. Dabar atgal keli metai bus, nuvertė, nugriovė. Paskui atsirado moteriškė viena ten, Žemažonienė Aldona ir atstatė. [o tas kuris griovė], jis užsimušė te prie tų namų, netoli <...>.

Kai iš atlaidų, į atlaidus eidavo pasimelst te, tokia vieta, {pasakojo Emilija Jocienė, 69 m., kilusi iš Lazduonių k., gyv. Seredžiuje}.

Kokia buvo moteris, visai akla. Jinai ėjo, kaip jinai rado tą duburiuką, apsipraususi tam duburkėly. Moteris kokia vaikščiojo. Nusipraususi te ir paskiau jinai atako (jinai akla buvo, ta moteris). Teip aš girdėjau. Atako i paskiau sugalvojo, kad jau reikia ką nors daryt, kad jau šitokia ta vieta jau. Nu, i jau nuo senų laikų. Jau jinai tenais daug metų te tokia.Devyniai šaltinėliai atsiveria šioje vietoje ir suteka į Lazduonos upelį

A Prižgintai, a kas te, nežinau, pastatė. Pastatė ant tos vietos te koplytėlę. Te šaltiniukai, te iš kelių eina vietų tas vanduo, bėga į tą duburkėlį (pasakojo Jadvyga Aleknienė, 80 m., kilusi iš Jokavų k., nuo 1945 m. gyvenanti Lazduonių k.)

Sakė tenais senuks, prašė, sako... nemato jisai, sako:

- Nuvesk tu mane...{jau teip ma moteris tokia sena šnekėjo). O te mano vyro brolis gyveno, tai sako nuvesk. Ta moteris (i pavardę žinojau, daba seni metai, kur tau, keturiasdešimt pirmais), tai sako:

- Nuvesk mane pas šaltinį, kur yra čia miške pušyne, nuvesk mane, - sako, - pas šaltinį.

O jis buvo tik šuliniuks, pudeliuks pakabytas, tai aidavo žmonės te, i daba važiuoja kai kas. Jisai nusiprausė tuo vandeniu i pražiūrėjo. Tai va, ta moteris sakė:

- Čia stebuklingas šuliniuks <...> (iš Pranciškos Žilinskaitės, 84 m., kilusios iš Padubysio k., nuo 1945 m. gyv. Prienų k.).

Čia randasi šaltinėlisStebuklingas ten šaltinėlis. Tai devyni upeliai sueina į vieną upelį. Tai atėjo moteris – ji nematė visai. Tai devyni upeliai sueina į vieną šaltinėlį. Tai nueik, apsiprausk, sušlapyk akis – praregėsi...(iš Jono Mačiulaičio, 78 m., gim. ir gyv. Seredžiuje, pasakojimo).

Už Dubysos ten yra miške šaltinėlis. Taip sakydavo, kad ten stebuklingas. Mano mama pasakodavo, kad tenai mesdavo irgi pinigus. Tai mama sakydavo, jinai maža buvo, eidavom mes te melstis, pinigų nešam kiek turim, tai įmetam kokią... ten irgi apleistas <....> (iš Genovaitės Mickevičiūtės, 78 m., kilusios iš Pavamblių k., nuo 1970 m. gyv. Seredžiuje, pasakojimo).

Lazduoną praėjus, maždaug kai tvenkinys yra. Te šuliniukas, te stebuklingas tas šulinys. Žmonės aidavo, a nusiprausia, atsigeria. Ko nepagydydavo, tai ten pagydydavo, šventas šuliniukas ten ...“švento Jono šuliniukai“ te vadinas (Audrovaikis J.Niekuomet neužšąlantis ežeras, Lietuvos ūkininkas, 1936, spalio 8, nr. 41, p 9).

Kalba netaisyta

 

Kelionės įspūdžiai
Kelionė į Palazduonio šaltinėliusKelionė į Palazduonio šaltinėliusKelionė į Palazduonio šaltinėlius
Kelionė į Palazduonio šaltinėliusKelionė į Palazduonio šaltinėliusKelionė į Palazduonio šaltinėlius
Kelionė į Palazduonio šaltinėliusKelionė į Palazduonio šaltinėliusKelionė į Palazduonio šaltinėlius
Kelionė į Palazduonio šaltinėliusKelionė į Palazduonio šaltinėliusKelionė į Palazduonio šaltinėlius
Grįžti į pradžią......►►




 
Skelbimai

Laukiame Jūsų
su savo darbeliais, nuotraukomis, mintimis, pasiūlymais, naujienomis, pasveikinimais įvaiomis progomis.
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
 
Skelbiame, kad...  
   
mt_ignore:auto
   
mt_ignore:Pica Vilkijoje  
   
mt_ignore:Skelbimas  
   
mt_ignore:SKELBIMAI  
   
mt_ignore:Lietuvos 100  
   
mt_ignore:Lazduona  
   
mt_ignore:Pasagėlė  
   
mt_ignore:Darbo paieška  
   
mt_ignore:Mini ekskavatorius reikia?  
   
mt_ignore:Pas Raganaitę  
   
Rating for vilkijietis.lt  


 
Vilkijietis Juozas Jaras © Nauja versija 2011.