mt_ignore:

 
Draugai - draugams
mt_ignore:Tigro šuolis
mt_ignore:
mt_ignore:
mt_ignore:
mt_ignore: Romo C. firma
seniunija.jpg
mt_ignore:Spauskitye ir rasite darbo
mt_ignore:
 
Check google pagerank for vilkijietis.lt

 
Pakeliaukime





Seredžius pasiektas dviračiais
Seredžius

Viduramžiais ties dabartiniu Seredžiumi, Nemuno ir Dubysos santakoje stovėjo kryžiuočių pilis (Dubysos pilis). Tai buvo ir svarbus lietuvių gynybos punktas – ant piliakalnio stovėjo Pieštvės pilis, sunaikinta 1363 m.

XVI a. viduryje ėmė kurtis miestelis, turėjęs turgaus, vėliau ir prekymečių privilegiją. Iki XVII a. buvo svarbus prekybos centras prie Nemuno, gyveno daug pirklių ir amatininkų. 1829 m. vanduo nuplovė dalį šlaito, kurio papėdėje stovėjo nemažai namų ir Seredžiaus bažnyčia – viskas nugarmėjo su potvynio vandenimis.

Pirmojo pasaulinio karo metu miestelis nukentėjo 1914 m. rudenį, kai per Nemuną ties juo kėlėsi iš Rytprūsių atsitraukianti rusų generolo Renenkampfo armija. Taip pat žiaurūs mūšiai Seredžiaus apylinkėse – Dubysos slėnyje vyko 1915 m. pavasarį-vasarą, kautynių metu didelė dalis miestelio sudegė.

Antrojo pasaulinio karo metu, Vokietijai užpuolus TSRS, miestelis buvo užimtas jau 1941 m. birželio 22 d. vokiečių 8-tosios tankų divizijos, 28-ojo šaulių pulko, 8-ojo motociklininkų bataliono karių. Užimant Seredžių žuvo apie 300Raudonosios Armijos kareivių, įsikūrusių vietos kareivinėse (miestelyje palaidota bene daugiausia tarybinių karių visame Jurbarko rajone). Vokiečių diversantams pavyko užimti sveiką tiltą per Dubysą. Mūšiai miestelio apylinkėse vėl vyko 1944 m. vasarą – besitraukiantys vokiečiai susprogdino aukščiau minėtą tiltą, bet netrukus jis buvo atstatytas vokiečių belaisvių.

Pokario metais Seredžiaus apylinkėse aktyviai veikė lietuvių partizanai – Vlado Bilkio-Velnio organizuotas „Ąžuolo“ būrys ir Kazio Puidoko-Beržo būrys. Du kartus – 1944 m. gruodžio 1 d. ir 1945 m. birželio 6-osios naktį partizanai atakavo ir patį miestelį, užėmė jo centre buvusią NKVD ir stribų būstinę. Pirmajam miestelio puolimui (1944) vadovavo garsus Lietuvos partizanų vadas Kazys Veverskis.

Paskutinis Seredžiaus apylinkių partizanas, Jonas Bartušas-Ukrainietis, žuvo 1960 m. vasarą.

1999 m. patvirtintas Seredžiaus herbas. Seredžiuje gyvena 590 gyventojų.

Seredžius pasiektas Seredžius pasiektas Seredžius pasiektas
Seredžius pasiektas Seredžius pasiektas Seredžius pasiektas
Seredžius pasiektas Seredžius pasiektas Seredžius pasiektas
Seredžius pasiektas Seredžius pasiektas Seredžius pasiektas
Seredžius pasiektas Seredžius pasiektas Seredžius pasiektas
Seredžius pasiektas Seredžius pasiektas Seredžius pasiektas
Seredžius pasiektas   
Grįžti į pradžią......►►




 
Skelbimai

Laukiame Jūsų
su savo darbeliais, nuotraukomis, mintimis, pasiūlymais, naujienomis, pasveikinimais įvaiomis progomis.
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
 
Skelbiame, kad...  
   
mt_ignore:auto
   
mt_ignore:Pica Vilkijoje  
   
mt_ignore:Skelbimas  
   
mt_ignore:SKELBIMAI  
   
mt_ignore:Lietuvos 100  
   
mt_ignore:Lazduona  
   
mt_ignore:Pasagėlė  
   
mt_ignore:Darbo paieška  
   
mt_ignore:Mini ekskavatorius reikia?  
   
mt_ignore:Pas Raganaitę  
   
Rating for vilkijietis.lt  


 
Vilkijietis Juozas Jaras © Nauja versija 2011.